VMT spektaklis | MADAGASKARAS

II dalių žiūrovų itin pamėgta tragikomedija gyvuojanti jau du dešimtmečius   Bene didžiausia pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą.   Režisieriai – Rimas Tuminas, Arvydas Dapšys Pjesės autorius – Marius Ivaškevičius   Scenografė ir kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė Kompozitorius – Faustas Latėnas   Vaidina: POKŠTAS – Tomas Rinkūnas / Ramūnas Cicėnas SALĖ – Indrė Patkauskaitė MILĖ – Valda Bičkutė / Agnė Šataitė HELĖ – Neringa Būtytė / Ilona Kvietkutė MOTINA – Jūratė Brogaitė TĖVAS – Almantas Šinkūnas VERONIKA – Ilona Kvietkutė / Agnė Šataitė OSKARAS – Mantas Vaitiekūnas PRANCŪZAS – Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Balys Latėnas/ Tomas Kliukas STEPONAS – Balys Latėnas / Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Petras Šimonis STASYS – Balys Latėnas / Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Tomas Kliukas / Povilas Adomaitis LIETUVIAI – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaun.), Jokūbas Bareikis, Tomas Kliukas, Neringa Būtytė, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis, Ilona Kvietkutė KAREIVIAI – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaun.), Jokūbas Bareikis, Tomas Kliukas, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis KINGKONGAS – Vytautas Rumšas (jaun.) / Mantas Vaitiekūnas   Spektaklis sukurtas pagal šiandien plačiai žinomo lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristatančią Lietuvą kaip tam tikrą fenomeną, atskleisdamas autentišką lietuvių požiūrį į save ir į pasaulį. Kūriniui apie lietuviškas utopijas autorius „surado“ unikalią ir nelegendinę XX a. pirmosios pusės asmenybę – geografą, keliautoją, geopolitiką ir visuomenės veikėją Kazį Pakštą. Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti ją į kurią nors Afrikos šalį ir ten sukurti „atsarginę“ tėvynę.    Jei pirmojoje režisieriaus Rimo Tumino spektaklio dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pokštui (aktoriai Tomas Rinkūnas, Ramūnas Cicėnas) ir jo beprotiškai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką, tai antroji labiau priklauso Salei (aktorė Indrė Patkauskaitė), jos dramatiškam likimui, kurios prototipas – jautrioji poetė Salomėja Nėris. „Madagaskare“ tarsi perkuriamas S. Nėries mitas ir Salė paverčiama lygia utopistui K. Pakštui. Antrojoje spektaklio dalyje ataidi ir S. Dariaus ir S. Girėno pilotuotos „Lituanikos“ katastrofa, taip pat – karas, okupacija.   Spektaklyje minimos ir kitos istorinės asmenybės – rašytojo V. Mykolaičio-Putino studentė, S. Nėries bičiulė Emilija Kvedaraitė ir žymus lietuvių kilmės prancūzų rašytojas ir diplomatas O. Milašius, Nobelio premijos laureato rašytojo Č. Milošo pusbrolis.   Anot spektaklio režisieriaus R. Tumino, svarbiausia teatro kūrybai yra išmonė – ne sugalvojimas, kaip daryti tą ar kitą sceną, bet išmonė. Ji leidžia teatrui gimti bet kur. Žiūrovas teatre turi jaustis kaip šventėje, mėgautis prasmių susisluoksniavimu, tačiau kartu nujausti, kad ši šventė neamžina, ji baigsis.