VŠDT | MAN ŠIANDIEN - HAMLETAS | rež. Ieva Stundžytė
MAN ŠIANDIEN – HAMLETASVienos dalies spektaklis žmonėms nuo 14 metų ne tik V. Šekspyro „Hamleto“ motyvais Premjera – 2022 kovo 3 d.Trukmė – 1 val. 20 min., vienos dalies Režisierė – Ieva StundžytėScenografijos ir kostiumų dailininkės – Justina Ignatavičienė ir Greta MilevičiūtėKompozitorius – Paulius KilbauskasChoreografė – Eglė KančauskaitėŠviesų dailininkas – Darius Malinauskas VAIDINA:HAMLETAS – Severinas NorgailaOFELIJA – Monika Geštautaitė KLAUDIJUS – Dalius JančiauskasGERTRŪDA – Jūratė BudriūnaitėPOLONIJUS – Juozas ŽibūdaHAMLETO TĖVO ŠMĖKLA – Juozas BindokasHORACIJUS – Aidas MatutisLAERTAS – Tautvydas GalkauskasPASIUNTINĖ – Aistė ŠeštokaitėAKTORIAI: Aistė Šeštokaitė, Mindaugas Jurevičius, Tautvydas Galkauskas „Tai aš labai trumpai. Man šiandien blogiausia diena mano gyvenime. Man šiandien – tuštuma. Man šiandien – ne aš... Man šiandien – Hamletas. Ir aš, beje, aš..esu“. Būti ar nebūti? O jeigu būti – tai kaip? Spektaklis kelia tuos pačius hamletiškus klausimus, tačiau žvelgia į garsiąją V. Šekspyro pjesę jauno žmogaus akimis. Kaip būti, jei esi sutrikęs, išduotas, jei praradai pasitikėjimą brangiausiais žmonėmis?Daugiau nei 400 metų viso pasaulio scenose statomas „Hamletas“ seniai nebėra tik literatūros ir teatro kanonas. Hamletas – tai ir tam tikras pasaulio suvokimo būdas, nuotaika, dvasinė būsena, pažįstama daugeliui iš mūsų. Šiame spektaklyje Hamletas yra paauglys - maištaujantis, nesitaikstantis, abejojantis savimi ir kitais, nesuprastas, nusivylęs, bet giliai širdyje trokštantis taikos su savimi ir pasauliu. Ar mūsų „sugverusioje gadynėje“ dar įmanomas dialogas, susikalbėjimas tarp skirtingų kartų, pagarba kitokioms vertybėms?Spektaklyje lengvai atseksite pagrindines pjesės „Hamletas“ siužeto linijas, temas, personažus, tačiau originalus V. Šekspyro tekstas čia tarsi nepastebimai persipina su šiuolaikinės kalbos inkliuzais ir elgesio modeliais. Režisierė Ieva Stundžytė laisvai interpretuoja, perdėlioja, papildo pjesę šių dienų kontekstais ir išraiškos priemonėmis – spektaklyje labai svarbi muzika, judesys, choreografija. Kūrėjai drąsiai imasi užduoties suprantamai perteikti pjesėje keliamus sudėtingus egzistencinius klausimus ir kartu nebanaliai atskleisti tai, kas šiandien aktualu jaunam žmogui neišsemiamose „Hamleto“ potekstėse.Kaip būti, jei man šiandien – Hamletas? Spektaklis nepalieka savo abejojančio herojaus vienišo neišsprendžiamų dilemų labirinte ir teikia vilties, kad kartu ieškoti atsakymų yra ne mažiau svarbu, nei juos rasti.---Spektaklis yra įtrauktas į „Kultūros paso“ programą 7-12 klasėms.Kreiptis el. p. regina.sileikiene@vsdt.lt arba tel. +370 686 12 616---Režisierė Ieva STUNDŽYTĖ apie spektaklį: „Hamletas“ pirmąkart 12 klasėje pirmąkart Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje išvydau šviesaus atminimo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Hamletas“. Ryškiausias įspūdis – tarsi baltų/vikingų estetikos įtakoje sukonstruoto pasaulio centre visą šeimos tragediją nuo pradžios iki galo išgyvenantis Hamletas, kurį vaidino tuo metu itin populiarus muzikantas Andrius Mamontovas. „Hamletas“ man taip ir liko jauno, talentingo kūrėjo beprotiško su(si)naikinimo neįtikėtinai tragiška istorija. Legendinis epas, sukurtas ateitiems kartoms, gal tam, kad atpažintume savyje Hamletą? Manau, Hamletas negimsta kartą į tūkstantį ar šimtą metų – hamletų pasitaiko ir tarp mūsų, ir visais laikais, ir ne taip jau retai. „Hamletas“ rimtai 8 klasėje nutariau, kad skaitysiu tik filosofiją ir poeziją. Dramaturgija mano gyvenime neturėjo jokio išskirtinio vaidmens iki Vaidybos studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pamenu, kad pirmame kurse V. Šekspyro dramas skaitydavome bendrabutyje, pasiskirsčiusios vaidmenis tarp kursiokių, nes taip buvo tiesiog greičiau ir lengviau. Ir įdomiau. Kai kartą teko rinktis tarp Hamleto ir Ofelijos, pasirinkau pastarąją. Pamenu, kad klausydama talentingos kursiokės įtaigaus Hamleto teksto skaitymo, „pamečiau“ Ofeliją. Tas mistinis Hamletas virto labai atpažįstamu ir apčiuopiamu žmogu