Pelėda Drūlija 2 | Drūlija ir žiovuliukai

Pelėda Drūlija 2 | Drūlija ir žiovuliukaiMuzikinis spektaklis vaikams Pelėdos Drūlijos nuotykiai tęsiasi!„Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“ – antroji ansamblio „Lietuva“ muzikinio spektaklio „Pelėda Drūlija“ serija, kviečianti žaismingai pasinerti į sapnų ir miego karalystę. Kadangi šis personažas tapo toks populiarus ir vaikų pamiltas, o pirmoji spektaklio dalis sulaukė galybės teigiamų atsiliepimų, abejonių neliko – kaip ir terapinės knygos, Drūlijos istorija scenoje verta tęsinio.Nauja programa visai šeimai sukurta pagal Ingos Narijauskienės pasaką „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“. Antroje serijoje išgirsite Pelėdos dieną, kuomet ši nusprendė – miegas trukdo žaisti ir yra nebereikalingas, nes juk kiek visko gali nuveikti, jei nemiegi. Tad Drūlija nusprendžia nebemiegoti ir iškeliauja į mišką rinkti grybų. Čia ji sutinka savo draugus, vaikams jau pažįstamus personažus – voverę Umbą, dramblį Taputapą, ančiuką Magagą ir geniukus, kurie pasakoja apie savo miego ritualus, apie tai, ką daryti, kai negali užmigti, nes labai lauki gimtadienio, ar neini miegoti, nes susapnavai keistą sapną ir nenori vėl jo susapnuoti. Galiausiai Drūlija užmiega, o štai atsikėlusi supranta, kad būtent miegas ir leidžia mums žaisti ar nuveikti daug smagių ir linksmų dalykų, tad ji dėkoja savo kūnui, kad šis leidžia jai suprasti, kada yra pavargęs. „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“ – pasakojimas, auginantis sveiką ryšį su savo kūnu ir padedantis geriau suprasti poilsio svarbą, kartu pasiūlydamas būdų vaikams nurimti ir lengviau užmigti, nes miegas – tikras malonumas. Todėl ir šio spektaklio istorijoje pelėdos tikslas – lavinti mažųjų įgūdžius užmigti patiems, pristatyti miegą kaip nuostabų bičiulį, pakviesti kurti savo miego ritualus ir papasakoti, ką daryti susapnavus nepatinkantį sapną.Šiame „Lietuvos“ spektaklyje prisijungs net du nauji personažai – ančiukas Magagas ir varlė Pompocė. Nuotykiai miške suskambės itin lietuviškai: išgirsite tokius lietuvių tautinius instrumentus kaip birbynė, kanklės, lumzdelis, skrabalai. O ir pačiame pasakojime įsipins lietuvių tautiniai žaidimai bei visiems mums, lietuviams, jautrus ir magiškas santykis su gamta. Puoselėdami sceninį lietuvių liaudies meną, siekiame aktualiai ir įkvepiančiai ugdyti jaunosios kartos identitetą – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.„Ansamblis „Lietuva“ jau seniai vykdo šią misiją – supažindinti vaikus su tautiniu menu. Ir ne tik su spektakliais vaikams, bet ir su edukacijomis, į kurias atvyksta didelė dalis Lietuvos mokyklų. O šios Pelėdos atsiradimas ypatingas, puikiai pažinojau rašytoją Ingą Narijauskienę, nes kartu su savo dukra lankiau jos vedamus užsiėmimus mažyliams. Inga, augindama savo sūnų Pijų, ėmė pasakoti istorijas apie Pelėdą Drūliją, tad personažo istorijos augintos jau daugiau nei dvidešimt metų. Spektaklis taip pat daug išnešiotas namuose – mano, auginant dukrą, Ingos, auginant sūnų ir paties Pijaus, auginant savo sūnų“, – sako režisierė, „Lietuvos“ ansamblyje dirbanti Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.„Man Pelėda Drūlija yra apie mano vaikystę ir tuos vakarus, kuomet abu tėvai ateidavo palinkėti labos nakties ir sekdavo pasaką. Labai daug šilumos ir nostalgijos tuose prisiminimuose. Prisipažinsiu – kuomet buvau pakviestas kurti muziką, sutikau ne iš karto. Supratau, kad šis kūrinys emociškai svarbus tiek man, tiek mano mamai. Bijojau, kad galbūt nepavyks susitvarkyti su sau išsikeltais lūkesčiais. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad režisierė Giedrė vis tik įkalbino.Spektaklis pavyko išties gražus, šiltas, o kurti muziką „Lietuvos“ ansambliui – išskirtinė patirtis, didelė privilegija ir įvertinimas. Ansamblis vertinamas visoje Lietuvoje, gauti šių atlikėjų pasitikėjimą labai didelė dovana. Sukurti muziką liaudies instrumentų orkestrui yra neeilinis uždavinys, reikalaujantis susipažinimo su kiekvienu instrumentu – kanklėmis, birbynėmis, skrabalais, jų specifiniu skambesiu... Džiaugiuosi, kad „Lietuva“ itin šiuolaikiška ir noriai priima naujoves. Miuzikl