MMLAB: muzikinis performansas: Sayonakidori (liet. Lakštingala) (režisierė ir kompozitorė Agnė Matulevičiūtė)

Pradžia20:00Iki 21:00
KategorijaNaktinis
Žemėlapiai

Muzikinis performansas „Sayonakidori“ (liet. Lakštingala). APIE   uka-uka: garsas, kai nuolat esi šiek tiek neteisus uwaa: garsas, kai jausmo negali išreikšti žodžiais boro-boro: garsas, kai viskas aplinkui nyksta* *onomatopėjos iš Polly Barton knygos „Fifty sounds“ Sayonakidori (iš japonų kalbos – lakštingala)  – onomatopėjų peizažas, atskleidžiantis, kaip japoniškos onomatopėjos (daiktų ar reiškinių atitikmenys garse)  leidžia perteikti garsus žodžiais.  Kompozitorė ir kūrinio režisierė Agnė Matulevičiūtė vizitų į Japoniją metu aplankė Nijō pilį, norėdama susipažinti su šio unikalaus statinio architektūra ir jos grindimis, kurios skleidžia garsus, panašius į paukščių balsus. Apie „lakštingalų grindis“ kalbama kaip apie mitą – tai galėjo būti apsaugos sistema, padedanti apsiginti nuo įsibrovėlių, ar tiesiog neintencionali architektūrinė klaida. Menininkę domina tai, kad šis mitas vis tiek yra kažkieno užrašomas ir pasakojamas. Toks dualumas atveria ypač plačius ir įdomius kontekstus, temas performanso kūrimui. Pasivaikščiojimas „lakštingalų grindimis“ įkvėpė menininkę sukurti garsinę kompoziciją pastatui, grojant juo kaip muzikiniu instrumentu, žaidžiant tuo, kas nematoma, o tik girdima ir atvirkščiai. Tai – muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kuriame atlikėjai patys formuos garsinį audinį, pasitelkdami savo kūnus ir balsus. Muzikinio performanso temos kyla iš Japonijos kultūros stebėjimo per atstumą ir jos interpretacijos europiečio akimis: saugumas, kito baimė, šmėklų kultūros nuotrupos, nejaukos fenomeno tyrinėjimai. Lakštingalų koridoriaus garso technologija, naudota apsaugai, inspiruoja puolimo, gynybos ir privatumo temas. Saugumas čia – ir vidinė būsena, ir pasaulio nesaugumo baimė. KŪRYBINĖ KOMANDA: Idėjos autorė, režisierė ir kompozitorė: Agnė Matulevičiūtė Choreografas: Pawel Sakowicz (Lenkija) Scenografijos ir šviesų dailininkas: Julius Kuršis Kostiumų dailininkė: Elena Marija Veleckaitė Garso režisierius: Ignas Juzokas Atlikėjai: Tomoo Nagai (Japonija), Clara Giambino (Prancūzija), Greta Grinevičiūtė, Ugnė Kavaliauskaitė, Justina Mykolaitytė, Alvydė Pikturnaitė, Laurynas Jurgelis, Gediminas Rimeika, Agnė Matulevičiūtė Prodiuserė: Rusnė Kregždaitė Vykdančioji prodiuserė: Greta Senkutė Komunikacijos vadovė: Rasa Kregždaitė Vizualo fotografė: Vismantė Ruzgaitė Vizualo dizainerė: Sofija Laurušonytė Technikos vadovas: Vladislav Bajaznyj   PARTNERIAI: Trakų Vokės dvaro sodyba, Lenkijos institutas Vilniuje, LR ambasada Japonijoje, MiSHO rezidencija (Fujino, Japonija), Všį „Krantas“, Lietuvos kompozitorių sąjunga, ES atstovybė Japonijoje, Japonijos ambasada Lietuvoje,  knygynų tinklas „VAGA“, InlanDimensions Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, EU Japan fest